slaptybė

slaptýbė sf. (1) Š, DŽ, slaptỹbė (2) Rtr, NdŽ, KŽ; L326 1. Šlč, Rm nuo kitų slepiamas dalykas, paslaptis: Jie turi slaptybę terp savęs Ėr. Čia ne slaptỹbė – visi žino Brb. Laikyk slaptỹbę! Mrj. Ar slaptýbė, kad nesakys? Pc. Tai ne slaptỹbė, o valdžios leistas daiktas Jrb. 2. slėpiningas, paslaptingas dalykas: Kas randa paparčio žiedą, sužino visas žemės slaptybes ir kur pinigai užkasti rš. Kalbėjo, rodos, apie visas gamtos slaptybes Vd. 3. slaptumas: Tokia slaptýbė – žodžio neišdauža (nieko nepasako) Krš. Vokytis dirba ginklus slaptýbėse Šts. Atrado veidrodį, juk laikė didelio[je] slaptýbė[je] Skdv. Jie viską be slaptybių daro Ėr. 4. slaptavietė. | prk.: Teip ir tau reikia bėgti širdies savo slaptybėn A.Baran.